Siekis sudrausminti skolininkus smogė varguoliams
Valdininkų prašo paramos
Lupikavimas. Taip kai kurie klientai ir nemažai Kauno miesto bei rajono savivaldybių valdininkų vertina bendrovės VST reikalavimą, jog sutartis pasirašantys nuomininkai privalo bendrovei sumokėti 300 litų užstatą.
Elektros energijos tiekėjai teigia tokiu būdu norintys apsisaugoti nuo potencialių skolininkų, kurie VST aptarnaujamo regiono savivaldybėse bendrovei yra įsiskolinę per milijoną1 litų.
Neva jei žmogus vėliau nepajėgs mokėti už sunaudotą elektros energiją, reikiama suma bus išskaičiuota iš užstato. Nuomininkui išsikėlus, pinigus žadama grąžinti.
Tačiau reikalavimas susimokėti už nesuteiktą paslaugą skaudžiausiai smogė socialiai remtiniems miesto ir rajono žmonėms, o savivaldybės pasijuto verčiamos tarpininkauti tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo.
Mat sukrėsti VST reikalaujamo užstato dydžio, žmonės ima blaškytis po visas instancijas, o galų gale kreipiasi paramos į Savivaldybę. Nemažai daliai socialiai remtinų asmenų 300 litų — pinigai, už kuriuos tenka gyventi mėnesį.
Nesupranta, už ką mokėti
Tokioje padėtyje atsidūrė šiuo metu Kauno nakvynės namuose besiglaudžianti Janina Vaitkienė. Negana, kad jai skirtas socialinis būstas Raudondvario seniūnijoje sunkiai tinkamas gyventi — teks pasirūpinti dujomis, vandeniu, šildymu.
O dar aiškėja, kad jei sunkia liga serganti moteris, gyvenanti iš invalidumo pašalpos, nesumokės 300 litų, ji liks ir be elektros.
Tai — ne pirmas atvejis, kai be sveikatos, iš dalies nedarbingi, sunkiai suduriantys galą su galu žmonės dėl šio VST reikalavimo bando ieškoti teisybės redakcijoje.
Ne visi deramai ir supranta, už ką iš jų reikalaujama mokėti: vienas Kauno rajono gyventojas korespondentei skundėsi, jog 300 litų bendrovei VST neva reikia atiduoti dėl to, kad jis neturi jokios nuosavybės, kitas spėliojo, gal čia mokestis už elektros skaitiklį.
Kai kurios socialiai remtinos šeimos pasakojo bandžiusios gražiuoju tartis su VST atstovais. Tačiau iš jų susilaukė tik klausimo — tai kaip pajėgsite už elektrą susimokėti, jei dabar nė 300 litų užstatui neturite?
Skolingi per milijoną
"Jeigu būsto nuomininkas nesutinka su sutarties sąlygomis, jis turi teisę su buto savininku ieškoti abiem pusėms priimtinesnio sprendimo", — teigė akcinės bendrovės VST Kauno miesto skyriaus viršininkas Saulius Alekna.
Vadovo teigimu, labai dažnai pasitaiko atvejų, kai Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose butuose gyvenantys ir nuolat besikeičiantys nuomininkai neatsiskaito už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas.
VST aptarnaujame regione savivaldybėms priklausančių butų yra apie 3 tūkst. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, su savivaldybėmis pasirašomos trišalės elektros energijos tiekimo sutartys. Jas pasirašo bendrovės, Savivaldybės atstovai ir nuomininkas.
Tačiau Kauno miesto ir rajono savivaldybių valdininkų teigimu, bendrovė VST nepalieka jokio kito pasirinkimo nei savivaldybei, nei nuomininkui. Sumokėk užstatą — arba liksi be sutarties ir be elektros.
Šelpia privačią bendrovę?
Kol kas sprendžiant šią problemą oficialios vieningos pozicijos nėra, nors su VST atstovais valdininkai teigė ginčijęsi ne kartą.
"Jei matome, kad šeima, iš kurios reikalaujama užstato, turi vaikų, negalime nepadėti. Skiriame vienkartinę pašalpą, nors  puikiai suprantame, kad iš esmės socialine parama šelpiame ne vargstantį žmogų, o klestinčią bendrovę VST. Taip neturėtų būti", — pastebėjo Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.
Aprūpinimo būstu skyriaus Būsto nuomos poskyrio vedėjas Jonas Lukošius pastebėjo, jog sumokėti 300 litų reikalaujama ne tik tuose Savivaldybei priklausančiuose būstuose, kuriems elektros tiekimas laikinai nutrauktas, bet ir ten, kur elektra tebėra tiekiama, o pasikeičia tik nuomininkas.
Inspektoriai nustebinti
Tad norinčiam išsisukti nuo bendrovės lupikavimo naujajam nuomininkui kartais užtenka nesudaryti sutarties savo vardu.
"Tokio "stebuklo", kad iš žmogaus reikalaujama sumokėti už nesuteiktą paslaugą, dar neteko girdėti", — nusistebėjo Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus viršininkas Algirdas Jakubauskas.
Ši VST nuostata sukėlė viršininkui įtarimų, jog bendrovė siekia pasipelnyti pačių skurdžiausių visuomenės sluoksnių sąskaita. Tačiau jis paabejojo: gal tokiu atveju pati Savivaldybė, kaip patalpų savininkė, galėtų jei ne garantuoti bendrovei VST už savo nuomininkus, tai bent padengti jų skolas.
Savivaldybė negali padėti
Jei palygintume, kaip šie reikalai tvarkomi privačiame sektoriuje, Savivaldybė lyg ir turėtų būti atsakinga, kad nuomininkas tinkamai atsiskaitytų už suteiktas paslaugas.
Tačiau Miesto ūkio departamento direktoriaus Petro Morkūno teigimu, Savivaldybei kištis į santykius tarp paslaugos tiekėjos ir vartotojo neleidžia Vyriausybės nutarimai. Reguliuoti jų sutartinius įsipareigojimus — ne savivaldybės funkcija.
"Iš tiesų, VST atstovus, kaip verslininkus, norinčius tokiu garantiniu mokesčiu apsidrausti nuo galimų nuostolių, galima suprasti. O tokių atvejų apstu: pavyzdžiui, kai nuomininkui mirus niekas nebeapmoka jo skolų. Tik galbūt bendrovė galėtų lanksčiau susitarti, kad užstato suma būtų kaupiama pamažu, o ne mokama išsyk", — mano vadovas.
P.Morkūno įsitikinimu, tokių problemų nekiltų iš esmės pakeitus socialinio būsto sampratą. Socialinį būstą reikėtų skirti tik vargingiausiems visuomenės sluoksniams, išlaikomas jis turėtų būti iš Savivaldybės biudžeto per socialinius fondus. Tuo tarpu darbingi, bet negalintys nusipirkti savo buto asmenys gyventų Savivaldybės butuose, bet nebūtų laikomi socialiai remtinais.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos atstovės Kauno apskričiai Vidos Packočinienės žiniomis, VST reikalaujamas užstatas susilaukė prieštaringų įvertinimų daugelyje savivaldybių.
Pasipiktinęs vartotojas dėl to VST netgi apskundė Šiaulių apylinkės teismui. Teismas bylą sustabdė ir kreipėsi į Administracinį teismą išaiškinimo, ar tokie VST veiksmai neprieštarauja teisės aktams.
Rasa Masiokaitė
Straipsnis buvo spausdintas "Lietuvos ryto" priede kauniečiams  "Laikinoji sostinė".